- duonlovis
- dúonlovis sm. (1) Pgg, duonlovys R349,356, N lovys duonai maišyti: Dúonlovis, kur duoną maišo, minko J. Dúonlovio žirgės (kojos loviui pastatyti) KI263. Nunešk nuo aukšto duonlovį, reikia duoną įmaišyti Rg.
Dictionary of the Lithuanian Language.